Prabėgo 100 metų. Keitėsi gėrimų receptūros, buteliai ir etiketės, tobulėjo gamybos procesas. Šiandien Obeliuose ruošiamas grūdinis spiritas VILNIAUS DEGTINĖS gaminamiems gėrimams .
Didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudaro degtinė. Populiariausios yra „Bajorų“, „Sobieski“ ir „Karvedys“. Bendrovė gamina ir trauktines bei likerius. Didžioji dalis produkcijos gaminama tik iš natūralių komponentų – riešutų, uogų, vaisių, sulčių, medaus .
Gilias lietuviškas gaminimo tradicijas išlaikiusios VILNIAUS DEGTINĖS gaminiai daug kartų pelnė apdovanojimus už kokybės bei receptų išskirtinumą.
1995m. VILNIAUS DEGTINĖ buvo reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę.
2003m. lapkritį daugiau nei 80 proc. bendrovės akcijų įsigijo Prancūzijos koncernas BELVEDERE S.A.
OBELIŲ SPIRITO VARYKLAI - 100 METŲ (1907 - 2007)
Reto grožio miškingoje vietovėje, ant Obelių ežero kranto, kurio krištolinis skaidrus vanduo stebino čia apsilankiusius ir įsigijęs Obelių dvaro žemes bei ieškodamas naujų pajamų lenkų kilmės grafas Jonas Pšezdzieckis Obeliuose nusprendė pastatyti spirito varyklą, taip vadinamą bravoru. Statybos darbai buvo baigti 1907 metais. Jiems vadovavo iš Lenkijos atvykę inžinieriai, tačiau originalių pastatų architekto pavardės neišliko.
Spirito varyklos statybos darbus atliko apie 300 Obelių apylinkės gyventojų. Jie rinko akmenis, kuriuos atgabendavo arkliais. Visi darbai buvo atliekami rankomis, todėl akmenis ant pečių tekdavo užtempti net į 20 metrų aukštį. Tuo metu būsimos varyklos link per ežerą buvo pradėtas statyti tiltas, kurį vėliau obeliečiai pavadino ,,grobliumi”.
Sumontavus užsienyje pirktus įrenginius, varykloje darbavosi 7 žmonės. Spiritas buvo gaminamas iš bulvių, kurias augindavo aplinkiniai Obelių krašto dvarininkai. Gauta produkcija skirstyta tada populiarioms ir paplitusioms karčemoms, davusioms dvarininkams ir pirkliams nemažus pelnus. Šiek tiek jo geležinkeliu buvo išgabenama į kaimyninės Latvijos Daugpilio miestą. Obelių miestelėnai atidžiai stebėdavo geležinkelio stoties link judančias arklių kinkines, nes pasitaikydavo taip, kad centrine miestelio dalimi akmenimis grįsta nelygia danga važiuodami kinkiniai su spirito cisternomis apvirsdavo. Tada ir miestelėnai padegustuodavo įmonės produkcijos.
Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvą okupavus vokiečiams, pastarieji dalį įrengimų išvežė į Vokietiją, susprogdino cisternas ir įrengė skerdyklą, kur suvarydavo ir skersdavo rekvizuotus gyvulius savo kariuomenei ir siuntimui į Vokietiją.
Po karo ji ištuštėjo, pradėjo griūti. Dvarininkas tuščiuose pastatuose laikė grūdus, o pagrindiniame korpuse apgyvendino kumečius. Tik 1932 metais bravoro statytojo grafo Jono Pšezdzieckio ir Hermancijos Sapiegaitės sūnus Aleksandras Pšezdzieckis, rūpindamasis savo kišenės papildymu, Estijoje nusamdė specialistus, kurie 1938 metais vėl paleido gamyklą. Tada per parą jau buvo pagaminama po 400 litrų spirito.
Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, šis verslas vėl nutrūko. Tikrasis augimas prasidėjo vokiečiams palikus mūsų šalį taip ir nespėjus įvykdyti suplanuoto gamyklos susprogdinimo. 1946-1948 metais į parą buvo pagaminama po 700 litrų spirito, o įrengus naujus fermentavimo kubilus, produkcija padidėjo dvigubai.
1964 metais buvo pradėta gaminti pašarinės mielės ir krakmolas. Kol spirito varykla naudojo bulves (net iki 1986 metų), Obelių krašte šių daržovių auginimas klestėjo. Jas kolūkiams nukasti padėdavo Obelių vidurinės mokyklos moksleiviai, įmonėje darbuodavosi ir stažuodavosi aukštųjų mokyklų studentai.
1966 metais Obelių spirito varykloje buvo pradėtos spausti ir obuolių sultys. Iki šių dienų išliko mūsų vadinamas sulčių cecho pastatas, niekas nebegamina ir krakmolo, nors 1967 metais vien Islandijai šio produkto buvo parduota 40 tonų.
1975-1977 metais dirbusių vadovų dėka suprojektuoti ir pastatyti nauji katilinės, vandens valymo įrenginių pastatai ir įranga, leidusi iki minimumo sumažinti oro ir vandens taršą. Pastatyti aplink visas kalvotas Obelių apylinkes matomi bokštai dvyniai – dūmtraukis ir visų dėmesį atkreipiantis vandens bokštas, kurie reikalingi ir dabar, nes pagrindiniai gamybos šaltiniai gaminant dabar pervadintą maistinį distiliuotą etilo alkoholį (spiritą) yra iš gamtos – vanduo ir rugio grūdas.
Atvykėliai, norintys pamatyti senąjį tiltą per ežerą, jo neberas, nes atliekant kelio rekonstrukciją dalis tilto buvo pakeista pylimu, o nereikalinga mediena buvo panaudota tuometinės Obelių gimnazijos pastatui remontuoti. Likęs tilto gabalas dėl potvynių vis buvo plaunamas į ežerą, kol 1983 metais medinė dalis galutinai išardyta ir pakeista sankasa.
Pagrindiniai prieš 100 metų statyti pastatai – spirito sandėlis ir spirito gamybos cechas puikiausiai išsilaikė iki šių dienų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir grafų laikais. Net po dalimi gamybos cecho yra išlikęs vandens kanalas, sumūrytas ir molinių plytų, kuriuo ir dabar išteka vanduo, o norint ir pavaikščioti juo galima. Šių dviejų pastatų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių apsaugos registrą kaip turintys istorinę, architektūrinę vertę.
Dabar Obelių spirito varykla yra vienos didžiausių Lietuvoje AB ,,Vilniaus degtinė” padalinys, gaminantis pagrindinei įmonei žaliavą – grūdinį spiritą – degtinių, trauktinių, likerių gamybai. Ir ji išliko vienintelė po praūžusios privatizacijos maistinio spirito gamintoja Lietuvoje. Ačiū savininkams – prancūzų koncernui BELVEDERE SA ir jos valdomai Lenkijos įmonei ,,Sobieski SP.Z.O.O.”
VILNIAUS DEGTINĖS projektai internete:
www.baidariugidas.lt
